Atostogos Ispanijoje arba susipažinimas su Andalūzija. II dalis - didieji Andalūzijos miestai - Ronda, Kordoba, Granada ir Malaga

Pirmajame savo įraše apie atostogas Ispanijoje aprašiau Costa del Sol pakrantės kurortus, kuriuose lankėmės pirmosiomis atostogų dienomis. Šiame įraše apžvelgsiu didžiuosius miestus, kuriuos aplankėme mūsų kelionės metu.

Dar prieš išvažiuojant, kad vietoje nereikėtų blaškytis, pasidomėjome, kokius didžiuosius Andalūzijos mietus būtina aplankyti. Dauguma internetinių portalų ir kelionių agentūrų siūlė būtinai aplankyti Rondą, Kordobą, Granadą, Seviliją, Gibraltarą ir kt. Apsvarsčius visas mūsų galimybės, laiko atžvilgį bei pačios vietos traukos objektus nusprendėme aplankyti Rondą, Kordobą ir Granadą.

Google žemėlapio dėka, dar esant Lietuvoje buvo galima susiplanuoti, kurią dieną geriausiai važiuoti, iš kokio miesto pasiekti norimą tašką, kokiomis transporto priemonėmis važiuoti ir kt. Google žemėlapio privalumai tikrai mūsų neapvylė ir visus numatytus miestus pasiekėme laimingai.

Ronda - tai vienas seniausių Ispanijos miestų. Miestas įsikūręs labai kalnuotoje vietovėje, maždaug 750 m aukštyje virš jūros lygio. Per miestą teka Gvadalevinos upė, dalydama jį į dvi dalis ir išgrauždama statų, maždaug 100 m gylio El Tajo kanjoną.

 

Norint iš mūsų miestelio, kuriame apsistojome, pasiekti Rondą, teko važiuoti iki Malagos traukinių stoties. Iš Torremuelle tiesioginiu traukiniu atvykome į Malagos traukinių stotį (paskutinė maršruto stotelė), čia vietoje nusipirkome bilietus, kurie mums kainavo 22,50 EUR (į vieną pusę 11,20 EUR), kelionės laikas - 1 val. 47 min. Kad nepražiopsotume traukinio grįžti atgal, visos kelionės metu atgalinį bilietą pirkdavome arba prieš išvysktant arba atvykus į mietą. Taip buvome tikros, kad turėsime galimybę grįžti į savo miestelį bei taip planavomės savo laiką, kurį galėjome skirti pasirinktam miestui.

Tik išėjus iš traukinių stoties Ronda mus pasitiko su didžiuliu karščiu ir medžiais pilnais apelsinų. Pastarųjų čia tikrai labai daug. Kadangi miestas dalinamas į dvi dalis - senąją ir naująją iš traukinių stoties pagal nuorodas patraukėme informacijos centro link, kur gavome žemėlapį ir ėjome iki El Tajo tarpeklio. Einant iki garsiojo tarpelio, akį traukė įspūdingas kraštovaizdis bei miesto architektūros elementai.

Turgus Rondoje (nuotraukos apačioje)

Kaip jau minėjau Rondos senąją ir naująją dalis jungia virš El Tajo tarpeklio 100 metrų aukštyje pakibęs arkinis tiltas, statytas XVIII a. ir pavadintas Naujuoju. Vaizdas nuo šio tilto tikrai kvapą gniaužantis ir vertas pamatyti.

El Tajo tarpeklis

Senoji Rondos dalis mus papirko savo paprastumu, siauromis gatvelėmis ir nuostabiais mažais parkeliais. Vienoje iš tokių siaurų gatvelių bandėme surasti vyno muziejų. Užduotis buvo tikrai ne iš lengvųjų, nes visos gatvelės labai panašios, o muziejus visiškai išoriškai nesiskyrė nuo kitų namų fasadų.

Rondos senamiesčio gatvelės

Vyno muziejus

Įėjimas į vyno muziejų kainuoja 4 EUR arba 9 EUR. Įėjimo kaina priklauso kiek rūšių vyno norėsite paragauti. Už 4 EUR duodama viena stiklinaitė, kur galima įsipilti tik vienos rūšies vyno, už 9 EUR - trys. Įsigijus bilietą muziejuje buvo galima ne tik paragauti vyno, tačiau susipažinti kaip jis yra daromas, susipažinti kokie kvapai dedami, kad sustiprinti vyno skonį, o antrame muziejaus aukšte veikė muziejus, kuriame buvo galima pamatyti proginius šio krašto moterų ir vyrų drabužius.

Pats paprasčiausias naminis vynas, kuris nepasižymėjo skanumu

Skaniausias vynas buvo 6 statinaitėje, sodrus ir malonaus skonio

Vyno aromatų kambarys

Vyno rūsyje

Rondoje taip pat yra viena seniausių Ispanijoje bulių kovos arena - Plaza de Toros, kurią tikrai būtina aplankyti. Ši arena taip pat yra ir viena pirmųjų arenų pasaulyje, kuri buvo pastatyta būtent koridai. Pirmoji kova įvyko 1785 m., kurioje dalyvavo žymiausias visų laikų matadoras kilęs iš Rondos Pedro Romero. Kiekvienais metais, nuo 1954 metų, rugsėjo pradžioje vyksta koridos pasirodymai, kurie sutraukia dideles turistų minias. 

Įėjimas į areną kainuoja 8 EUR, arenos darbo laikas: lapkričio- vasario mėn. 10.00-18.00 val., birželio-rugsėjo mėn. 10.00-20.00 val., kovą ir spalį - 10.00-19.00 val. Lankytojai taip pat turi galimybę pasinaudoti audio gidu (vokiečių, ispanų, prancūzų, anglų ir italų kalbomis).

Arenoje taip pat rasite koridos muziejų, galėsite pasižiūrėti karališkosios kariuomenės apdarus bei senovinius ginklus.

Vaikštant po pačią areną ir gardus, iš kurių išleidžiami buliai, galėjai pajausti, kokia įtampa ir adrenalinas sklando ore

Kordoba - senovinis Ispanijos miestas, įsikūręs autonominiame Andalūzijos regione, dešiniajame Gvadalkivyro upės krante - provincijos centras ir vienas žymiausių Ispanijos miestų. Kordobą įkūrė romėnams patogioje strateginėje šalies padėtyje, todėl ji greitai tapo alyvuogių ir vyno prekybos centru. 756 metais, musulmonams užkariavus Ispaniją, Kordoba tapo islamiškuoju šalies centru. Valdant Abd-Rahmanui šis miestas tapo vienu iš labiausiai išsivysčiusių Europos miestų, o 1031-1236 metais buvo kalifato ir taifos sostinė. Dabar miesto senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Senamiesčio gatvelės įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą

  

Kordobą lengviausiai pasiekti iš Malagos traukinių stoties, kelionė nuo Malagos iki Kordobos užtrunka 1 val. 05 min. ir kainuoja 42,40 EUR (į vieną pusę 21,20 EUR). 

Pats miestas yra tikrai labai didelis, tačiau nuo traukinių stoties iki istorinės miesto dalies galima nueiti pėsčiomis. Į senamiestį patenkama pro gynybinę sieną, kuri juosia visą senamiestį. Senamiesčio pačiame centre stovi „Mezquita“ – Šiaurės Afrikos mečečių stiliaus Didžioji mečetė - vienas didingiausių musulmonų religinių pastatų Pasaulyje, garsėjęs kaip didžiausia ir gražiausia mečetė Europoje. Didžioji mečetė tuomet buvo unikali, simbolizuojanti ankstyvojo islamo dvasinę jėgą ir tokia liko iki šiol. Tiesa, 1236 metais, miestą užėmus krikščioniams, Ferdinandas III įsakė mečetę perstatyti į krikščionišką  katedrą. Dabar tai žymiausias miesto pastatas – iš išorės visiškai neišvaizdus, bet iš vidaus - nežemiško grožio, atitinkantis islamo tradicijas.

 

Norint patekti į didžiąją mečetę ir išvysti visą katedros grožį ir didybę, atskleistą naudojant šiuolaikines technologijas: neįtikėtinu apšvietimu, specialiomis skaitmeninėmis projekcijomis, garsiniu fonu reikės pirkti bilietą. Bilietų kaina į tokias ekskursijas: suaugusiems – 18 EUR; vaikams iki 7 metų – nemokamai, o tarp 7 ir 9 metų – 9 EUR.

Lankantis Kordoboje išbandėme ir Ispanijos virtuvę. Pačiame senamiestyje, netoli didžiosios mečetės (vos kelios gatvelės) radome labai jaukią taverną „Los Deanes“. 

Vieta pasirinkta buvo išties labai puiki, maistas be galo skanus ir tikrai nebrangus. Pietums pasirinkome jūros gėrybių salotas, mėsos kukuliukus su bulvytėmis, keptas krevetes ir žinoma ispanų nacionalinį patiekalą - paelją (Paella).

Na, o pietums dar didesnio žavesio suteikė vietos muzikantas, kuris grojo gražiausias Ispaniškas meilės dainas.

 

PASTABA. Kordoba, asmeniškai man, didelio susižavėjimo nepaliko, didesnį įspūdį padarė maistas, nei architektūriniai statiniai. Jei neplanuojate išleisti 18 EUR, kad patekti į didžiąją mečetę, tuomet Kordobą siūlyčiau pralenkti ir geriau pasirinkti kitą miestą.
Granada yra Ispanijos pietuose ir priklauso Andaluzijos regionui. Miestas garsus ne tik tuo, kad yra labai gražus, nes stovi ant trijų kalnų, bet ir daugybe architektūros, ir istorijos paminklų. Granada laikoma vienu iš gražiausių viso pasaulio miestu, todėl čia bet kuriuo metų laiku galima sutikti minias turistų.

Į Granadą teko važiuoti autobusu. Nuo Torremuelle iki Fuengirola važiavome traukiniu, o jau nuo Fuengirola vykome autobusu. Kelionė ganėtinai varginanti, važiavome apie 2  val., kelionės išlaidos - apie 30 EUR (į vieną pusę apie 14,50 EUR, plius traukinio bilietas iš Torremuelle į Fuengirolą ir atgal).

 Kalnai Granadą supa ne tik iš išorės, pačiame mieste ne vienas rajonas yra ant aukštos kalvos, kur galima rasti gražių panoramos stebėjimo vietų, universiteto miestelį, arabiškąjį bei čigonų rajonus. Miesto centras išsidėstęs žemutinėje dalyje. Senamiestis nėra labai didelis, bet tikrai gražus – siauros gatvelės, labai daug aikščių, fontanų, suolelių, gėlynų bei parkų.

 

Atvykusios į Granadą bandėme pasikliauti savo intuicija ir miestą pamatyti savomis jėgomis, tačiau šis sprendimas pirmą kartą keliaujant pakišo koją, Kadagi Granados nebuvome išstudijavę labai gerai, nežinojome, kad pats miestas susideda iš trijų dalių - Sacromonte, Albayzn, Alhambra, kurių pėsčiomis tikrai neaplankysi. Geriausiai tai padaryti išsinuomojus elektroninį dviratį ir tikrai ne per vieną dieną.

Šios nesėkmės labai nesureikšminome, Granadą pamatėme, tačiau ne tiek kiek planavome, todėl planuojantiems vykti į šį miestą siūlyčiau važiuoti ne vienai ir ne dviem dienoms, nes čia yra tikrai ką pamatyti, kur nueiti, ką nusipirkti.Čia pilna kavinukių bei restoranų, taip pat daug parduotuvėlių, suvenyrinių, šalia katedros yra mini vaisių/daržovių turgelis, o gatvės kvepia nuo prieskoniais ir arbatžolėmis pripildytų pintinių. Taip pat čia rasite daug arabiškos kilmės prekių. 

Turgelio, esančio prie katedros, žavesiui neatsispyriau ir aš. Prieskonių įvairovė tiesiog pakerėjo mane ir į namus (turiu omenyje Lietuvą) teko netgi „temti“ visą nupirktą gėrį. Na o jūros gėrybių ir žuvies turgus dar įspūdingesnis. Šviežios lašišos ir krevečių skonį vis dar prisimenu.Grįždamos atgal į savo miestelį Granadoje nusipirkome šviežių krevečių ir lašišos. Vakarienė buvo tiesiog fantastiška.

Malaga – tai Andalūzijos miestas prie Viduržemio jūros, kuris dažnai vadinamas „Vartai į Costa del Sol pakrantę“. Iš šio saulėtojo krašto kilęs vienas žinomiausių Ispanijos dailininkų Pablo Ruiz Picasso, kurio muziejus – lankomiausias Malagos objektas. Nors mieste ir daugėja modernių pastatų, šiuolaikinio meno galerijų, tačiau vis dar stipriai jaučiama tikroji Pietų Ispanijos kultūra ir tradicijos: gatvėse šokamas flamenkas, bulių arenoje vyksta korida, o vietiniai gyventojai mielai leidžia laiką kavinėse ir baruose, lėtai gurkšnodami vyną ir besimėgaudami tapas.

 

Kadangi Malagoje turėjo kelias valandas iki skrydžio, jos visos neteko pamatyti, tačiau kiek pamatėme, tikrai labai patiko. Miestas yra labai gražus, nemažai parkų, skverų, daug jaukių kavinukių bei parduotuvių.

Tradiciniai, ypač skanūs, saldainiai ir kiti Ispaniški skanėstai

Malagoje yra tikrai labai daug lankytinų vietų, viena iš jų - Picasso muziejus – tai naujasis Pablo Picasso muziejus, atidarytas 2003 m. Jis įkurtas XVI amžiaus Buenavista rūmuose, kuriuose dabar eksponuojama daugiau kaip 200 neįkainomų genijaus paveikslų, skulptūrų, eskizų ir graviūrų. 

Pablo Picasso namai/muziejus

Kelionės planuose buvo apžiūrėti ir naktinę Barseloną, nes iki skrydžio namo buvo likusios 15 valandų. Barselonos centrą pasiekėme, skubėjome dar pažiūrėti šviečiančius ir grojančius fontanus, tačiau taip ir nespėjome. Pasirodo, paskutinis pasirodymas būna 22 val. 30 min. 

Naktinė Barselona

Prieš prasidedant audrai, kuri netrukus mus ir užpuolė, pasigrožėjome iš tolo naktine Barselona ir sumokėję, 25 EUR už taxi, metro nuo 01.00 val. nakties nebevažinėja, grįžome į oro uostą, kuriame praleidome visą likusį laiką iki skrydžio.

PATARIMAS. Jei Barselonoje iki skrydžio turėsite nemažai laiko ir norėsite be lagaminų jį apžiūrėti, lagaminus, galite palikti oro uosto T1 terminale. Už 5 EUR mokestį, lagaminas visą parą bus saugiai saugomas.